Perki būstą – atlik ir finansinius namų darbus. Tinginys moka brangiau
Planuodami pirkti būstą žmonės dažniausiai jau žino, kokiame mikrorajone norėtų gyventi, kurį aukštą pasirinktų, kiek pinigų per mėnesį galėtų skirti būsto paskolai išmokėti. Tačiau tyrimai rodo, kad tik nedaugelis susimąsto, kad jau įsigijus būstą, kitaip reikės planuoti ir kasdienius finansus, pasiruošti nenumatytiems pajamų ar išlaidų pokyčiams, kad pasikeitus ekonominei šalies situacijai ar netekus darbo, būsto paskola netaptų našta.
Ramiau gyvena taupesni. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu šalyje būsto paskolą turi dažniau nei kas dešimtas namų ūkis. Deja, net 42 proc. turinčių būsto paskolą teigia, kad tai yra didelė našta. „Swedbank“ skaičiavimais, jei būsto paskolą žmonės planuotų iš anksto, o ją turėdami dar papildomai kas mėnesį atsidėtų nenumatytoms išlaidoms, būsto paskola nesudarytų nepatogumų net ir pasikeitus ekonominei situacijai.
Panagrinėkime du konkrečius pavyzdžius. Dvi šeimos prieš keturis metus įsigijo panašios vertės būstus paėmę tokio pat dydžio paskolas. Pirmoji šeima, vadinkim juos Petraičiais, imdama paskolą sumokėjo 30 proc. būsto vertės pradinį įnašą ir per trijų metų laikotarpį kas mėnesį nenumatytoms išlaidoms atsidėjo po 300 litų. Antroji šeima, Jonaičiai, skolinosi visą būsto vertės sumą ir toliau gyveno netaupydami. 2010 metais abiejų šeimų gaunamos pajamos nukrito 15 proc., o išlaidos padidėjo 19 proc. Petraičiai iš turimų santaupų padengdavo kelių šimtų litų trūkumą būtiniausioms išlaidoms ir stabiliai mokėjo būsto paskolos įmokas. Tuo tarpu Jonaičiams kas mėnesį savo mokėjimams pritrūkdavo ketvirčio atlyginimo sumos.
Šis paprastas palyginimas rodo, kad išankstinis taupymas nenumatytiems atvejams ir didelis pradinis įnašas leido Petraičiams stabiliai planuoti savo finansus ilgajame laikotarpyje net tuomet, kai šeimos finansinė situacija pablogėjo.
Dauguma mažina išlaidas. „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, turintys būsto paskolą, keičia savo kasdienio gyvenimo įpročius. 82 proc. respondentų pakeitė savo laisvalaikio įpročius, rečiau lankosi kultūriniuose renginiuose ir kavinėse, o 77 proc. asmenų pakeitė savo maitinimosi įpročius, 75 proc. asmenų, pasiėmę būsto paskolą pradėjo pirkti tik būtiniausias prekes.
Būsto paskola į šeimos gyvenimą įneša pokyčių. Paskola yra ilgo laiko finansinis įsipareigojimas, bėgant metams kinta paskolos kaina, o taip pat ir paskolos gavėjo pajamos bei išlaidos. Prie viso paskolos laikotarpio būtų geriausia pridėti dar bent vienerius metus, per kuriuos būtų galima pradėti ruoštis paskolai ir taupyti.
Susidūrę su sunkumais dažniausiai tyli. Kad pasikeičia šeimos finansinė situacija, žmonės dažniausiai pastebi tik tuomet, kai jau pradeda mokėti būsto paskolos įmokas. Neplanavę būsto paskolos iš anksto ir netaupę, visgi retai prabyla apie tai, kad planuoti savo finansus tampa sunkiau, kai pasikeičia ekonominė situacija ar sumažėja šeimos pajamos.
"Swedbank“ duomenimis, dėl pasunkėjusios finansinės padėties su banko atstovais konsultavosi tik 11 proc. būsto paskolos gavėjų, 9 proc. apie tai kalbėjosi su savo pažįstamais, taip pat turinčiais būsto paskolą. Tačiau neretai greita reakcija ir teisingi taupymo sprendimai galėtų padėti išvengti didesnių problemų, o laiku pradėjus taupyti būtų lengviau prisitaikyti prie įvairių pasikeitimų šeimos finansuose.
Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė
